Važiuoti mažu greičiu, pavojinga?

Eismas miestuose, kur kasdien naudojama daugiausia automobilių, neleidžia greitai judėti. O greičio apribojimas kartu su daugumos vairuotojų noru taupyti degalus dar labiau pablogina situaciją. Tokiu atveju variklis nusidėvi, nes negali išvystyti didelių apsukų.

Visi (arba beveik visi) vairuotojai žino, kad variklio galia ir sukimo momentas priklauso nuo apsukimų. Paprastai benzininis variklis pasiekia maksimalias charakteristikas vidutiniame apsisukimų diapazone. Nuolatinis judėjimas dideliu greičiu nesukelia nieko gero, nes įrenginio ištekliai sparčiai mažėja.

Priešingai, važiavimas mažu greičiu taip pat kenkia varikliui. Ir daugelis vairuotojų mano, kad nekraunant savo automobilio variklio, jie ne tik pailgina jo tarnavimo laiką, bet ir taupo degalus. Tačiau tai netiesa, sako ekspertai.

Esant mažiems apsisukimų dažniams, variklio temperatūra pakyla. Aušinimo sistemos gedimas sukels perkaitimą ir brangų remontą. Tokiais atvejais cilindrų bloko galva deformuojama, antifrizas gali patekti į stūmoklius, o alyva – į aušinimo sistemą. Šio maišymo pasekmės yra košmariškos – variklis dažnai nepavyksta.

Mažas greitis taip pat gali sukelti netinkamą kuro mišinio susidarymą, o tai reiškia, kad jis dega neteisingai ir tolygiai. Todėl didėja ir degalų sąnaudos. Ekonomiškiausias greičio režimas kiekvienam automobiliui – nuo 80 iki 120 km / h, o tai neįmanoma pasiekti miesto eisme.

Variklio veikimas mažu greičiu taip pat sukelia degimo kameros ir katalizatoriaus užteršimą. Štai kodėl šiuolaikiniai varikliai kartais turi būti perkrauti ir dirbti dideliu greičiu. Jie turi važiuoti šimtą kilometrų dideliu greičiu, kuris, žinoma, turėtų atitikti kelio apribojimus ir sąlygas.

Tiesą sakant, tai neturėtų būti kartojama jokia kryptimi. Viena vertus, pasigailėkite variklio, nesuteikdami jam daug “gazo”, o kita vertus – paspauskite “gazo” pedalą prie grindų. Jums reikia pakeisti veikimo režimus ir pasirinkti maršrutus, kad variklis galėtų veikti įvairiais apsisukimų režimais.